- dėtas
- dė́tas, -à part. (3), -a (1)
1. būdamas (kuo, kieno vietoje): Aš, vyru dė́ta, tokios pačios nepriimčiau J. Suprato, jog ir ji, Petrone dėta, ne kitaip pasielgtų Žem. Tavo dėtas, aš būčio spjovęs į akis Skd. Manimi dėtas, taip pasielgtų kiekvienas doras žmogus J.Avyž. Anų dėtì, mes kitaip būtumiam padarę Vvr.
dė́ta n.: Jo dė́ta, tą arklį aš būčiau pirkęs Snt.2. turintis ką bendra, dalyvaujantis: Tu esi prie šios muštynės dėtas Vyž.◊ kuo dė́tas ar blogas, ar kaltas: Kuo dėtas tas tavo tatuliukas!? Žem.niekù (niẽkuo) dė́tas (nedė́tas)1. nekaltas: Ir kaip nieku dėtas pasuko į šalutines duris sp. Jis niekuo nedėtas J.Jabl. Ans, vaikelis, nėkuo dėtas (geras) Skd.2. paprastas, niekur neprasikišantis, neišsiskiriantis: Žarėnų parakvijoj buvo bajoraitis, vaikiukas niekuo nedėtas, bet plikis M.Valanč. Geras vaikas – nė̃kuo nedė́tas Up. Juk ir Ignis nė̃kuo dė́tas vaikis Lkv.
Dictionary of the Lithuanian Language.